Jau antrą kartą Užliedžių bendruomenė Rasų šventę pasitiko bene tinkamiausioje šiai šventei vietoje – prie Nevėžio, žolynų gausioje pakrantėje. Prisiliesti prie mūsų senelių tradicijų padėjo folkloro ansamblis iš Raudondvario „Piliarožė“.

 Dar gerokai iki oficialios Rasų šventės pradžios aikštelėje prie upės plušo užliediškiai: reikėjo pastatyti ir žolynais apipinti vartus, paruošti žaidimams kupolę, sukrauti iš akmenų aukurėlį, pasiruošti kitoms Rasų apeigoms.

 „Piliarožės“ kanklininkams paskelbus šventės pradžią, pro vartus įeinantiems svečiams buvo pasiūlyta nusiprausti, lino rankšluosčiu nusišluostyti ir įsijungti į bendrą ratelį.

Prie akmeninio aukuro dainomis buvo pagerbti augalai, gamta. Sudainuotos giesmės Rugiui, Ąžuolui ir Liepai. Šventės dalyviai aukuro liepsnai patikėjo savo svajones, moterys ir merginos ėjo kupoliauti, o paskui žolininkai aiškino surinktų žolynų prasmę.

Merginos ir moterys linksmai ant Kupolės vainikus mėtė – kas sau, kas dukroms sėkmingų tuoktuvių norėdamos. Kiti – ratelin sustoję dainas traukė, paskui į šokį įsisuko ir žemaitiškai, dzūkiškai ar aukštaitiškai daininkams pritariant trepsėjo.

Artėjant sutemoms Saulė buvo palydėta ir tamsa pasitikta kankliuojant ir dainuojant, dainomis ir vainikėliai Nevėžin plaukti paleisti.

Pasibaigus apiegoms ant pievos buvo ištiesta lininė staltiesė, visi vaišinosi suneštinėmis vaišėmis ir ant laužo katile išvirta tradicine Užliedžių bendruomenės koše.

Aukure ugnis degė iki aušros. Taigi, Šviesa Šviesą pasitiko ir vėl prasidėjo nauja viena iš ilgiausių metų dienų – birželio 24-oji.

Dėkojame „Piliarožės“ daininkams, leidusiems pažinti senąsias Rasų tradicijas, visiems, padėjusiems pasirengti šventei ir gražiai kartu ją švęsti.